Epizodai

Tamsi naktis Amerikos užkampy. Tu varai savo senu kadilaku kažkokiam užmiesčio kely. Greit varai, gal ant 140. Ir staiga užsideg i vėl užgest šviesa salone. Sulėtini greitį, kad patikrintum, ko ta šviesa degiojas, a neprasidarė kokios durelės. Tada vidury kelio pamatai sugedusią mašiną su išjungtom šviesom. Pažįsti savo 77-ų kadilaką, tai supranti, kad su anuo

XIII amžiaus pabaigoje, dabartinės Čekijos miškų glūdumoje, iškilo Houskos pilis. Bet kas taip stato tvirtoves? Greta jos nebuvo jokio svarbaus miesto ar kelio. Jokio vandens šaltinio, išskyrus lietaus surinkimo sistemą. Net virtuvės nebuvo. Ir apskritai nėra žinoma, ar pastačius pilį joje kas nors apsigyveno. Tai kodėl išvis ją pastatė? Lyg atsakydami į šį klausimą, kai

Praėjusiame epizode aptarėme daugelio šalių folklore aptinkamą motyvą, kad švilpauti naktį negalima, nes taip pritrauksite piktąsias dvasias ar kitas būtybes. Grįžtu prie švilpavimo temos, nes sulaukiau dar vienos šiurpios istorijos. Šįkart pasakojimo autorių gerai pažįstu, tad užtikrinu, kad istorija yra tikra. Remiantis kone visame pasaulyje paplitusiais prietarais, švilpimas yra vengtinas ne tik naktį, bet ir

Tai prieš kelerius metus nutiko merginai, vardu Erika. Ji su tėvais buvo neseniai įsikėlusi į naujus namus nuošalioj, kaimiškoj vietovėj. Artimiausi kaimynai buvo už kelių kilometrų. Vieną vėlų vakarą Erika dar nesijautė pavargusi, todėl savo kambary sėdėjo prie rašomojo stalo, kažką skaitinėjo. Jos kambarys buvo antrame aukšte, o stalas stovėjo priešais langą. Už to lango

Ankstyvas rytas 1939 metų rugsėjo pirmąją. Nacistinės Vokietijos būriai peržengė Lenkijos sieną. Atsakydama į tai, po dviejų dienų Jungtinė Karalystė paskelbs karą Vokietijai. Tačiau šiandien, ankstyvą 1939 metų rugsėjo pirmąją, Jungtinė Karalystė oficialiai dar nekariauja. Bet karui ruošiasi. Kol nacių kariai apšaudo lenkus, Jungtinės Karalystės mokyklose vaikai išsirikiuoja su savo daiktais. Kiekvienam vaikui ant kaklo

Šventų Jonų bažnyčia — tokia artima ir puikiai pažįstama. Čia gavau diplomą, čia stebėjau, kaip susituokia draugai, ir čia… išgirdau vieną šiurpiausių legendų apie Vilniaus praeitį. Išties — retas Lietuvos statinys matė tiek daug, kiek Šventų Jonų bažnyčia. Pastatyta ji taip seniai, kad jai iškilus Vytautas Didysis dar buvo gyvas. Kolumbas dar nebuvo ne tik